- kūlgrauža
- kū̃lgrauža sm. (1) BŽ140,194, NdŽ, kūlgraužà (3b), kùlgrauža (1); rš akmenkalys: Pas aptieką tuo metu gyveno kūlgraužà – kryžius liuob dirbti iš kūlio Skd. Nieko aplink: nei kulgraužų, parėjusių valgyti, nei parvažiuojančių Vaižg. ║ girnakalys: Kū̃lgraužos seniai nebematau: reik girnas kalti Vkš.
Dictionary of the Lithuanian Language.